Pastaraisiais metais darosi vis svarbiau ir svarbiau skirti laiko ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai. Fiziniai pratimai yra puikus būdas suderinti psichologinę bei fizinę gerovę vienu metu, o po treniruotės užplūstantys endorfinai yra tai, kas suteikia pozityvias emocijas kiekvienam.
Mankšta turi daug privalumų, kai kalbama apie fizinės formos, jėgos ir ištvermės gerinimą, tačiau ji taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį gerinant bendrą nuotaiką, išskiriant endorfinus, stiprinant smegenų sveikatą, keliant savivertę ir gerinant gyvenimo kokybę.
Fitneso erdvėje taip pat gali būti didelis bendruomenės jausmas, o tai gali padėti sukurti socialinės paramos šaltinį, kuris taip pat gali padėti pagerinti jūsų psichologinę sveikatą.
Kodėl mankšta susijusi su psichologine sveikata?
Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėtas ryšys tarp psichikos sveikatos ir fizinių pratimų. Viename Nebraskos universiteto Medicinos centro tyrime teigiama, kad fiziniai pratimai gerina psichikos sveikatą, nes mažina nerimą, depresiją ir neigiamą nuotaiką, gerina savivertę ir kognityvines funkcijas.2
Taip pat nustatyta, kad fiziniai pratimai palengvina tokius simptomus kaip žema savivertė ir socialinis uždarumas.
Daugelio tyrimų duomenimis, reguliaraus mankštinimosi nauda sveikatai turėtų būti skatinama psichikos sveikatos srityje, nes jis padeda pagerinti miegą, stresą, nuotaiką, energiją, protinį budrumą ir kitus fizinius aspektus.
Kaip mankšta veikia protą?
Fiziniai pratimai arba fizinis aktyvumas taip pat yra susiję su smegenų gebėjimu mąstyti, mokytis ar spręsti problemas ir geresne emocine pusiausvyra. Taip pat yra sąsajų tarp fizinių pratimų ir atminties gerėjimo bei kognityvinių ligų, tokių kaip demencija, rizikos mažinimo.
Viename tyrime, kurį atliko Nacionalinio lėtinių ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo centras, nustatyta, kad kognityvinių funkcijų silpnėjimas yra dvigubai dažnesnis fiziškai neaktyviems suaugusiesiems nei aktyviems. Taip pat yra įrodymų, kad reguliari fizinė veikla padeda geriau miegoti ir atsigauti, gali sumažinti kai kurių rūšių vėžio riziką ir padėti ilgiau gyventi.
Kas yra endorfinai?
Endorfinai yra smegenyse išsiskirianti cheminė medžiaga, kuri paprastai vadinama „geros savijautos“ chemine medžiaga. Tai natūralūs skausmą ir stresą malšinantys vaistai, kurie išsiskiria atliekant malonią veiklą, pavyzdžiui, mankštinantis.
Endorfinai yra neuropeptidas arba cheminis signalas, kurį smegenys išskiria siekdamos blokuoti skausmo suvokimą.
Smegenys juos išskiria ne tik malonių įvykių metu, bet ir esant tokioms emocijoms kaip juokas, meilė, taip pat jie gali būti susiję su maloniu maistu ir skausmo malšinimu.
Padidėjęs endorfinų kiekis gali padėti pagerinti nuotaiką, savigarbą, palaikyti pažinimo funkciją ir imuninę sveikatą, taip pat sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, reguliuoti apetitą bei mažinti uždegimą.
Kokia yra fizinių pratimų nauda psichologinei sveikatai?
Pratimai turi daugybę privalumų, o mes surinkome svarbiausius psichologinei sveikatai teikiamus privalumus.
Gerina nuotaiką
Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos gali padaryti mankšta, yra pagerinti nuotaiką, nes geros savijautos cheminės medžiagos gali padėti jums jaustis geriau. Visi žinome, kad po treniruočių būna pakili nuotaika, o tai lemia tos cheminės medžiagos, kurios, kuo labiau jas stimuliuojame, tuo aukštesnį lygį galime pasiekti.
Šios cheminės medžiagos gali padėti pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimą ir depresiją bei paskatinti ramybės jausmą.
Gerina miego kokybę
Reguliariai mankštindamiesi galite pagerinti savo miegą ir jo kokybę, o geras nakties poilsis gali padėti palaikyti smegenų veiklą.
Mankšta padeda mūsų organizmui išskirti geros savijautos chemines medžiagas, pavyzdžiui, endorfinus, kurie mažina nerimą prieš miegą ir gali padėti pagerinti kai kurias įprastas miego problemas, pavyzdžiui, neramių kojų sindromą, nemigą ir miego apnėją.
Padidėjęs energijos lygis
Reguliari mankšta yra puikus būdas padidinti bendrą energijos lygį. Vėlgi, viskas atsiremia į nuostabias geros savijautos chemines medžiagas, kurios gali padėti blokuoti skausmo suvokimą ir pagerinti savijautą, padėti jums jaustis energingesniems bei padėti judėti.
Reguliari mankšta taip pat padeda gerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą bei bendrą fizinę būklę, todėl kasdienė veikla tampa lengvesnė, o dienos pabaigoje turite daugiau energijos.
Mažina fizinės sveikatos problemas
Reguliarus sportavimas gali padėti ir fizinei sveikatai, o tai gali pagerinti psichologinę sveikatą. Tai gali padėti kontroliuoti svorį, pagerinti kaulų ir raumenų jėgą bei širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, padėti atlikti kasdienę veiklą.
Daugelyje tyrimų nustatyta, kad reguliariai sportuojantys asmenys rečiau kenčia nuo tokių sveikatos problemų, kaip širdies ligos, insultas, aukštas kraujospūdis ar diabetas, taip pat nuo psichikos ligų, pavyzdžiui, demencijos.
Didina pasitikėjimą savimi
Tai, kaip jaučiatės apie save, gali turėti didelės įtakos jūsų psichologinei sveikatai. Gera savivertė yra puikus būdas stiprinti psichologinę sveikatą, ir yra įrodyta, kad reguliari mankšta gali labai padėti pagerinti savivertę bei taip sustiprinti psichologinę sveikatą.
Mankšta padeda mums jaustis psichologiška ir fiziškai stipresniems, o tai padeda didinti savivertę tiek dėl gebėjimo atlikti užduotis, tiek dėl teigiamo požiūrio į savo kūną.
Gerina kognityvines funkcijas
Mankšta yra puikus būdas atitolinti senėjimo ir kai kurių su kognityvinėmis funkcijomis susijusių ligų, pavyzdžiui, demencijos, padarinius.
Tyrimai parodė, kad po fizinių pratimų pagerėja koncentracija ir kognityvinės funkcijos, o ilgesnį laiką reguliariai atliekant fizinius pratimus pagerėja kraujotaka bei padidėja baltymų kiekis smegenyse, padedantis kognityvinėms funkcijoms.
Patarimai, kaip pradėti mankštintis, kad pagerintumėte savo psichologinę sveikatą
Norite pradėti sportuoti, bet nežinote kaip? Nesijaudinkite, čia pateikiami geriausi patarimai, kaip pradėti sportuoti, kad pagerintumėte savo fizinę ir psichologinę sveikatą.
Pradėkite lėtai ir palaipsniui didinkite krūvius
Neskubėkite kurti naujų įpročių ir leiskite kūnui bei protui prisitaikyti prie naujų judesių ir treniruočių grafiko. Kai įprasite ir jausitės patogiai bei užtikrintai, galėsite pradėti didinti treniruočių trukmę, dažnumą ir intensyvumą.
Sportuokite su draugu ar drauge
Gali būti baugu pradėti lankyti sporto salę ar programą vienam, tad kodėl gi neįtraukus draugo, šeimos nario ar kolegos ir nepasportuoti kartu?
Tai puikus būdas sustiprinti pasitikėjimą savimi bei turėti žmogų, kuris jus motyvuotų ir padrąsintų i užtikrintų atskaitomybę.
Jei neturite su kuo treniruotis, tai ne bėda. Prisijungti prie grupinių treniruočių yra puikus būdai rasti palaikančią bendraminčių bendruomenę, kuri jus motyvuotų ir padėtų smagiai praleisti laiką.
Būkite lankstūs
Pradėdami sportuoti nepamirškite, kad gyvenime visko pasitaiko, todėl svarbu nesijaudinti ir nekaltinti savęs, jei vieną savaitę teks keisti planus ar treniruotes. Skirkite laiko suplanuoti treniruotes ateinančiai savaitei ir, jei reikia, būkite lankstūs.
Negalime nuspėti gyvenimo, tačiau lanksčiai planuodami treniruotes užtikriname, kad nesijausite per daug prislėgti.
Raskite programą, kuri jums patinka
Pradedant treniruotis, įsitikinkite, kad programa jums patinka. Tai – puikus būdas išlikti įsipareigojusiam ir motyvuotam tęsti treniruotes. Treniruotės nebūtinai turi būti ilgos ir nuobodžios, yra daug įvairių treniruočių stilių, kuriuos galite išbandyti.
Naujumo palaikymas taip pat gali būti puikus būdas išlaikyti jūsų kūnui netikėtumo faktorių ir išvengti bet kokio galimo treniruočių nusistovėjimo bei išlaikyti jus kelyje, kad pasiektumėte savo galutinį tikslą.
Apibendrinimas
Ar esate pasirengę pagerinti savo fizinę ir psichologinę sveikatą? Taip, mes taip ir galvojome! Atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, kad fiziniai pratimai gali būti be galo naudingi jūsų psichologinei sveikatai – nuo nerimo, streso ir depresijos mažinimo iki geresnių kognityvinių funkcijų, padedančių apsisaugoti nuo įvairių ligų.
Nėra jokio kito jausmo, kaip po treniruotės, o reguliarūs pratimai gali padėti kūnui tai paversti pasitikėjimu savimi ir geresne saviverte. Jei to pakaktų, fizinė nauda, pavyzdžiui, svorio reguliavimas ir geresnė jėga, taip pat gali padėti geriau jaustis fiziškai bei psichologiškai.
Atminkite, kad nebūtina išprotėti, net ir 30 minučių mankštos per dieną gali būti labai svarbios – nuo pasivaikščiojimo iki intensyviausių treniruočių – tai gali padėti jums pasijusti geriau. Yra įvairių būdų būti aktyviems, tad kiekvienas gali mėgautis jų teikiama nauda.
