Pereiti prie pagrindinio turinio
Treniruotės

Ar nueitų žingsnių skaičius svarbus mūsų sveikatai?

Ar nueitų žingsnių skaičius svarbus mūsų sveikatai?
Monica Green
Rašytojas ir ekspertas1 metai Ago
Peržiūrėti Monica Green profilį

Nueiti žingsniai. Jeigu jums jau įgriso jūsų „FitBit“, jūs ne vieni. Žingsnius sekti galima tiek tam skirtuose įrenginiuose, tiek telefonuose, tad suprantame, jog dauguma žino, kiek žingsnių nupėdina per dieną.

Šiame straipsnyje pabandysime atrasti atsakymą, ar nueitų žingsnių skaičius turi reikšmę mūsų sveikatai ar tai tik norma tapusi mada.

Kodėl mes fokusuojamės į nueitų žingsnių skaičių?

Nueitų žingsnių skaičius yra vienas iš budų sekti savo fizinį aktyvumą, o nueitų žingsnių skaičius kaip daug ar mažai judame.

Be pagrindinio tikslo stengtis tiesiog judėti, kartais yra ir piniginės bei materialios naudos. Tai gali būti su sveikatos draudimo susijusiomis akcijomis, kuomet rengiamos tam tikros varžybos ar virtualios lenktynės.

Be abejo, yra ir kitų būdų, kaip išlikti aktyviems – važinėjimasis dviračiu ar plaukiojimas. Nueiti žingsniai šioms veikloms neturi įtakos, tad tiesiog susitelkimas į bet kokį judėjimą, kuris daro jus laimingu, visada duos naudos jūsų sveikatai.

Kodėl 10 000 žingsnių?

Įprastai, 10 tūkstančių žingsnių yra ta riba, kuri laikoma optimali dienos norma.

Reikia pradinio dienos tikslo? 10 tūkstančių žingsnių. Kiek jūsų kaimynas per dieną stengiasi nueiti žingsnių vedžiodamas šunį? 10 tūkstančių. Kaip toli turėtume eiti pasivaikščioti ryte? Tol, kol pasieksime 10 tūkstančių žingsnių.

10 tūkstančių žingsnių yra dažnas atsakymas, kuomet bandoma užsibrėžti tikslą, tačiau iš kur atėjo toks požiūris?

Ištakos prasidėjo dar 1965-aisiais, kuomet Japonijos kompanija sukūrė pirmąjį žingsnių skaičiuoklį. Prietaisas vadinosi Manpo-Kei, kurio vertimas reiškia 10 tūkstančių žingsnių matuoklis.

Toks pavadinimas buvo efektyvus marketingo įrankis, tačiau su laiko įstrigo ir tarp kitų žingsnius matuojančių prietaisų. Verta paminėti, jog moksliniai tyrimai niekaip nepagrindžia 10 tūkstančių žingsnių taisyklės.

Kokia yra žingsnių skaičiuoklio nauda?

Įrodyta, jog adekvatus nueitų žingsnių skaičius sumažina mirties riziką, tačiau adekvatus yra kertinis žodis.

Tyrimai parodė, kad mirtingumo rizikos sumažėjimas sustoja ties 7500 žingsnių riba, tad papildomi žingsniai neturės jokios įtakos jūsų mirtingumo rizikai.1

Naujas Masačiusetso universiteto tyrimas, atliktas praėjusių metų rugsėjį, atskleidė, kad vidutinio amžiaus žmonės per dieną nuėję bent 7000 žingsnių sumažina priešlaikinės mirties riziką nuo 50 iki 70 proc., lyginant su tais vidutinio amžiaus žmonėmis, kurie kasdien nueidavo mažiau žingsnių.5

Jeigu sau ieškote kasdienio nueitų žingsnių skaičiaus tikslo, apsistokite ties 5000. Mažesnė riba nesuteikia jokios naudos širdies ir kraujagyslių sistemai.

Ar tai reiškia, jog pasiekus 7500 žingsnių ribą baigiasi visi vaikščiojimo privalumai? Tyrimai dėmesį telkė į mirties rizikos sumažinimą, tačiau didesnis nueitų žingsnių skaičius reiškia, jog jūsų širdies ir kraujagyslių sistema turi dirbti daugiau.

Taip pat žinome, jog reguliarus fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį, pagerina cholesterolio kiekį kraujyje ir mažina svorį. Didesnis nueitų žingsnių skaičius prisideda prie visų šių trijų komponentų.3

žingsnių skaičius

Ar žingsnių skaičiavimas yra efektyviausias būdas gerinti sveikatą?

Vidutinis bėgimo greitis yra didesnis nei vaikščiojimo, tad bėgdami savo žingsnių tikslą pasieksite greičiau. Jeigu laikas jums yra itin aktualus, tuomet bėgiodami savo tikslą pasieksite sparčiau nei vaikščiodami įprastai.

Jeigu bėgsime tokią pačią distanciją ar tiek pat laiko, kiek ir vaikščiosime, bėgiojimas suteiks didesnę naudą širdies ir kraujagyslių sistemai, nes širdžiai bei kūnui bus sudaromas didesnis krūvis.

Važinėjimasis dviračiu, lyginant su bėgiojimu ir vaikščiojimu, naudoja kitus raumenis, pašalina psichologinę fizinio pratimo naštą ir keičia intensyvumą. Be abejo, bėgiojimas ir važiavimas dviračiu yra aukšto intensyvumo pratimai, tačiau jie yra labai skirtingi ir tinka skirtingiems žmonėms dėl skirtingų priežasčių.

Jeigu jums nueiti žingsniai yra itin svarbi fizinio aktyvumo dalis, tačiau bijote patirti traumą, kodėl neišbandžius namų ruošos darbų?

Valanda darbo sode prilygsta ramiam pasivaikščiojimui, kurio vidutinis greitis siekia 3 kilometrus per valandą.

Kaip užsibrėžtą žingsnių tikslą paversti malonesniu?

Kiekvieną dieną stengtis pasiekti nueitų žingsnių ribą gali tapti monotoniška. Jeigu norite padidinti nueinamų žingsnių skaičių ar tiesiog labiau mėgautis visu procesu, kodėl nepabandžius šių patarimų?

  • Vedžiodami šunį žaiskite su juo.
  • Pasiimkite kamuolį ar skraidančią lėkštę (frisbee) ir leiskite laiką parke su draugais.
  • Pastatykite automobilį kiek toliau nuo darbo ar kitos vietos.
  • Paskambinkite draugui ar šeimos nariui, kol vaikštote parke.
  • Klausykite naujos tinklalaidės ar grojaraščio, kuris įkvėptų jūsų vaikščiojimą.
  • Susidėliokite kelis mažesnius pasivaikščiojimus. Kas sakė, jog visus žingsnius turite surinkti per vieną pasivaikščiojimą?

Apibendrinimas

Nueitų žingsnių skaičius yra svarbus, jeigu atliekate rekomenduojamą 30 minučių fizinę veiklą penkis kartus per savaitę. Nueitų žingsnių žinojimas taip pat yra puikus būdas matyti ar išliekate aktyvus, mažindami praleistą laiką sėdimoje padėtyje.

Kaip bazinį tikslą, nusistatykite 5000 žingsnių ribą, kuris padės gerinti bendrinę jūsų sveikatą. Papildomi žingsniai yra papildoma nauda jūsų širdies ir kraujagyslių sistemai bei psichologinei sveikatai. Maža to, mėgausitės šviežiu oru ir gamta.

1. Lee, I.M., Shiroma, E.J., Kamada, M., Bassett, D.R., Matthews, C.E. and Buring, J.E. (2019) ‘Association of step volume and intensity with all-cause mortality in older women’, JAMA Internal Medicine, 179(8), pp. 1105-1112. doi: 10.1001/jamainternmed.2019.0899 

2. Schmidt, M.D., Cleland, V.J., Shaw, K., Dwyer, T. and Venn, A.J. (2009) ‘Cardiometabolic risk in younger and older adults across an index of ambulatory activity’, American Journal of Preventative Medicine, 37(1), pp. 278-284. doi: 10.1016/j.amepre.2009.05.020. 

3. Myers, J. (2003) ‘Exercise and cardiovascular health’, Circulation, 107(1), pp. e2-5. doi: 10.1161/01.CIR.0000048890.59383.8D 

4. National Health Service (2019) Exercise. Available at: https://www.nhs.uk/live-well/exercise/ (Accessed: 3rd June 2020) 

5. University of Massachusetts Amherst. “Steps per day matter in middle age, but not as many as you may think: ‘Moving a little more is meaningful’.” ScienceDaily. www.sciencedaily.com/releases/2021/09/210908180549.htm (accessed September 14, 2021).

Monica Green
Rašytojas ir ekspertas
Peržiūrėti Monica Green profilį
myprotein