Psichologinės sveikatos mėnuo atvyko, kuriame norime pažymėti, kaip sportas gali padėti žmonių psichinei būsenai.
Vienas geriausių to būdų – išgirsti tikras žmonių istorijas, kurie turėjo problemų su psichologine sveikata, tačiau sugebėjo jas įveikti. Mes jums pateiksime buvo regbininko Tomo Armstrongo istoriją.
Gimęs Liverpulyje Tomas persikėlė į regbį dievinantį St. Helens miestą, kuriame ir buvo pastūmėtas pasirinkti šią sporto šaką. Nuo mažumės žaidęs regbį Tomas pasiekė akademinį lygį ir galų gale tapo profesionalu.
Taigi, kai per vieną naktį trauma sujaukė potencialą karjerą, Tomo psichologinė sveikata patyrė smūgį.
Be savo paties iššūkių, Tomo žmonai buvo diagnozuotas vėžys. Maža to, porai ką tik buvo gimęs sūnus Atlasas. Narkotikai ir alkoholis tapo žalingu įpročiu tvarkytis su problemomis. Armstrongas buvo visiškai sutrikęs ir nežinojo, ką daryti.
Pasiekus dugną, Tomas nusprendė imtis sveikų įpročių, kurie lygiai taip pat leistų tvarkytis su problemomis. Jis atrado meditaciją ir fizinį aktyvumą, kaip veiksnius, padedančius tvarkytis su psichologinėmis problemomis.
Tomas nubėgo ultramaratoną, triatloną, atidarė savo verslą ir neseniai su šeima persikėlė į naujus namus.
Šiame interviu atskleisime, kaip Tomas visa tai pasiekė.
Trauma
Sportininkai dažnai patiria traumas, tai yra įprasta šio darbo dalis. Vis dėlto „trauma, užbaigsianti karjerą“ yra junginys, nuo kurio purtosi kiekvienas atletas.
Būdamas 28-erių, Tomas patyrė klubo traumą. Jog į aikštelę galėtų sugrįžti greičiau, Tomui buvo pasiūlyta pasidaryti operaciją.
„Į operaciją ėjau manydamas, jog viskas bus gerai, tačiau tiesa yra to, jog turėjau 10-20 proc. tikimybę, kad sėkmingai atliksiu reabilitaciją“, – pasakojo Tomas.
Po 12 savaičių Tomas vėl pajuto skausmą klubo srityje ir suprato, kad tai yra viskas. Po devynių mėnesių pertraukos Tomas buvo priverstas skelbti ankstyvą karjeros pabaigą.
Labiausiai širdį gniuždantis dalykas buvo tas, jog jo trauma galėjo būti išgydyta fizioterapijos pagalba. Operacija turėjo jį į aikštę sugrąžinti greičiau, o ne priverstinai užbaigti karjerą.
„Kas toliau?“
Turėdamas mažai darbo patirties, Tomo galimybės buvo ganėtinai siauros. Viskas, kas jam rūpėjo buvo naujagimis ir jo žmona.
Tuomet prasidėjo 2020-ieji ir pasauliui kirto pandemija. Tomui nepriklausė išmoka, nes jis neseniai buvo atidaręs nuosavą sporto salę ir buvo vienintelis kompanijos direktorius.
Vis dėlto santykiai su verslo partneriu greitai subyrėjo ir Tomas liko be valstybės paramos, darbo ir emociškai išsunktas.
„Tiesiog egzistavimas“
„Mano žmona sirgo, nesulaukiau jokios pagalbos iš valstybės ir pirmas klausimas buvo, ką darysiu toliau“, – pasakojo jis.
Tomas taip pat kenčia nuo suaugusiųjų dėmesio deficito/hiperaktyvumo, kuris yra gydomas antibiotiniais vaistais.
„Viskas perėjo nuo vienos tabletės per dieną prie dviejų ir trijų tablečių per dieną“, – atskleidė Tomas.
Vaistai padėdavo jam atsikelti ir ištverti dar vieną dieną. Vis dėlto tokia realybė Tomui atvėrė akis.
„3 ryto buvau su kūdikiu ir nuėjau į šaldytuvą pasiimti skardinės alaus. Tuomet supratau, kad visa tai turi liautis“, – pasakojo jis.
„Tai nėra mano gyvenimas, aš neturėčiau to daryti“
Po kelių tokio gyvenimo mėnesių, akimirkos su sūnumi sugrąžino Tomą į realybę ir privertė jį imtis permainų. Jis atsisakė tablečių ir alkoholio vartojimo.
„Kai buvau tikrai tamsiame etape ir vis dar nemiegodavau 4 ryto dėl amfetaminų, aš tiesiog medituodavau 1-1,5 valandos vietoje to, kad nenueičiau į parduotuvę ir nenusipirkčiau gėrimo“ – teigė Tomas.
Meditacija dabar yra kertinė naujosios Tomo rutinos dalis. Jis atsikelia ir naudoja raudonosios šviesos terapiją, naudodamas keturias svarbiausias meditacijos dalis.
„Naudoju kvėpavimo pratimus, kaip skaičiavimą iki 10 ar atgal. Įsivaizduoju būsimą dieną, savaitę ar mėnesį bei galvoju apie dėkingumą apmąstydamas tai, ką turiu ir už ką turėčiau būti dėkingas“, – patirtimi dalijosi Tomas.
Meditacija Tomui paliko tokį įspūdį, jog jo nuomone, tai galėtų tapti revoliucine profesionalaus sporto dalimi.
„Jeigu meditacija būtų atsistatymo dienos dalis, manau, kad dauguma stresinių situacijų būtų numalšintos“, – teigė jis.
Fizinės veiklos atradimas iš naujo
Po atliktos klubo operacijos, užbaigusios karjerą, vargu ar dauguma ryžtųsi bėgioti 10 kilometrų distancijas. Ką jau kalbėti apie triatloną ar ultra maratoną. Vis dėlto būtent tai Tomas padarė.
„Gydytojai pasakė, kad sulaukus 40-ies, mano klubą teks pakeisti. Pasakiau sau, kad nelesiu tam išsipildyti“, – prisiminė Tomas.
Vietoje to, kai Tomo bičiulis, kuris yra patyręs ultra maratoninkas pasiūlė prisijungti prie jo, Tomas sutiko.
Tomas ultra maratoną apibūdino, kaip pasibėgiojimą po kelių mėnesių pertraukos. Jis žinojo visus laukiančius iššūkius, nes buvo perėjęs per daugybę jų. Jis taip pat pabrėžė, kad fizinis ultra maratono krūvis nėra toks sunkus.
Pagrindinė nauda Tomui buvo ne paties maratono įveikimas, bet visas procesas iki tol.
„Mėgdavau įstumti save į padėtį, kurioje turėjau kažką atlikti arba tai būtų gėdina ir aš tiesiog švaistyčiau laiką“, – teigė Tomas.
Tomas turėjo sveikai maitintis, mankštintis ir deramai treniruotis, nes kaip sakė pats, kitaip būtų atrodęs lyg visiškas kvailys. Iššūkio turėjimas horizonte buvo Tomo motyvacija ir leido jam geriau gyventi ir išvengti buvimo pačiame dugne.
„Pasikalbėkite su kažkuo“
Nepaisant to, jog Tomas sugebėjo išbristi iš savosios duobės, jis supranta, kad toks pasirinkimas nėra sutvertas visiems.
„Manau, kad svarbiausia yra su kažkuo pasikalbėti, gauti palaikymo. Aš tai padariau iškapstęs save iš savo paties duobių, tačiau pagalba sau neveikia visiems. Suraskite patikimą draugą ar šeimos narį, kuriam galėtumėte atskleisti viską“, – patarimais dalijosi Tomas.
„Dabar aš padedu vyrams, moterims, atletams, profesionalams, žmonėms, kuriems buvo nustatyta bloga diagnozė ir asmenims, kurie yra pavargę nuo skausmo. Stengiuosi jiems padėti grįžti į gyvenimą“, – pratęsė Tomas.
Tomas savo klientams siūlo nusistatyti tikslus, kaip jis darė pats besiruošdamas ultra maratonui.
Apibendrinimas
Psichologiniai iššūkiai kiekvienam pasireiškia skirtingai, o jų gydymas ne visada yra toks pats. Tomas sugebėjo rasti balansą meditacijos dėka, kas leido jam sugrįžti prie fizinės veiklos.
Galbūt kiekvieno tinkamas metodas kiekvienam yra skirtingas, tačiau kūno įkrovimas įkrauna ir mintis. Jeigu jums sunku, pasikalbėkite su tuo, kuo pasitikite ir kreipkitės į specialistus.
